ALBANIA

 
Sie sind nicht eingeloggt.
LoginLogin Kostenlos anmeldenKostenlos anmelden
BeiträgeBeiträge SucheSuche HilfeHilfe
VotesUmfragen FilesDateien CalendarKalender
Perralla per femije ne gjuhen shqipe

Anfang   zurück   weiter   Ende
Autor Beitrag
ilirida
Stammgast


Beiträge: 56
Ort: Österreich

Ich habe das Forum gefunden...: ...durch Hinweis oder Link


New PostErstellt: 07.01.06, 01:46  Betreff: Perralla per femije ne gjuhen shqipe  drucken  Thema drucken  weiterempfehlen

Kjo perralle e lashtė e popullit tonė, ėshtė marrė nga libri "Tregime te mocme Shqiptare - Pėrralla e shqiponjės"
Njė djalosh kishte dalė pėr gjah ne malet e Shqipėrisė. Njė shqiponjė fluturoi sipėr tij, dhe u ndal nė majė tė njė shkrepi. Shqipja ishte jėshtzakonisht e madhe dhe mbante nė kthetrat e saj njė gjarpėr.

Pas pak shqipja fluturoi prej shkrepit ku kishte ēerdhen. Djaloshi u ngjit atėherė nė majė te shkrepit, dhe gjeti nė ēerdhe zogun e shqiponjės qė po luente me gjarprin e mbytur. Por gjarpri nuk ishte vėrtetė i mbytur. Befas ai lėvizi, ngrejti kryet, nxori thimthin dhe bani me pickue zogun. N'atė ēas djaloshi nxori harkun, dhe vrau me shigjetė gjarprin. Mandej ai mori zogun e shqiponjės dhe u nis kah shpia e vet. Befas ai ndigjoi mbi krye zhurmėn e krahėvet te shqiponjės.
"Pse ma grabite foshnjen?" thirri shqipja.

"Foshnja ėshtė imja, sepse unė e shpėtova nga gjarpri qė ti nuk e kishe mbytur" u pėrgjegj djaloshi.
"Ma jep foshnjen time, dhe unė tė jap si shpėrblim mprehtėsinė e syvet tė mi dhe fuqinė e krahėvet tė mi. Ti do tė jeshė i pamposhtur dhe do tė quhesh me emnin tim!"

I riu i dha shqiponjės zogun e vet. Kur u rrit zogu, ai i sillej mbi krye djaloshit, qė tash ishte bėrė burrė. Me harkun e vet ai mbyti shumė bisha tė pyllit, dhe me shpatėn e vet preu shumė anmiq tė vendit. Ndėr tė gjitha kėto vepra shqipja i printe dhe e drejtonte.
I ēuditur nga kėto punė, populli e zgjodhi mbret gjahtarin trim. Ai (populli) e quajti Shqiptar, qė do me thanė "Bir i shqiponjės", dhe mbretėria e tij mori emnin Shqipėri, qė do me thanė "Vendi i shqiponjėvet."

Enjoy your life today, yesterday is gone and tomorrow may never come.


[editiert: 07.01.06, 02:03 von ilirida]
nach oben
Benutzerprofil anzeigen Private Nachricht an dieses Mitglied senden
ilirida
Stammgast


Beiträge: 56
Ort: Österreich

Ich habe das Forum gefunden...: ...durch Hinweis oder Link


New PostErstellt: 07.01.06, 01:48  Betreff: Re: Perralla per femije ne gjuhen shqipe  drucken  weiterempfehlen

Na ishte njė herė njė plak i varfer, por shumė i varfer ama. Ai jetonte ne breg
te lumit bashke me plaken e teij grindavece dhe shpirtkeqe. Jetonin te dy ne
skamje dhe ne mjerim te plotė. Plaku zinte ndonjė cirua ne lume dhe plaka e
gatuante. Njė ditė dimri plaku ndenji aty me ore te tera, por nuk zuri gjė.
Ishte ftohte. Ai donte te kthehej ne shtepi, por kur kujtonte plaken rrinte
aty me shprese se mund te kapte diēka. Dhe me nė fund fija e vjetėr e
filispanjes u lekund dhe plaku nxitoi ta terhiqte. Kur c'te shihte? Njė cirua
i vogėl, fare i vogėl vazhdonte te perpelitej ne majen e grepit. Plaku e mori
ne dorė. Cironka kishte ca vezullime te arta. Plaku hapi torben e tij te
vjetėr dhe...
-Tė lutem, me hidh pėrsėri ne lume!
Plaku u habit.
-Kush foli?- Tha.
-Tė lutem me hidh ne lume,- tha cironka- dhe unė do tė te realizoj ēdo
dėshirė qė tė kesh.
Plaku i shkrete ishte zemermire. Ai e kuptoi se as ai e as plaka e tij
s'ngopeshin dot me njė cironke aq te vogėl dhe e hodhi ne lume. Ne ēast,
cironka doli nga uji dhe i tha:
-Me thuaj njė dėshirė!
-Tė kisha njė torbe me cironj...
Pa mbaruar plaku fjalėn, torba me cironj i erdhi pranė. Plaku i mori dhe u
nis ne shtepi. Ne fillim plaka e shau, por pastaj natyrisht u kenaq. Plaku se
mbajti dot te fshehten (Ah, kėta pleqte e mirė!) dhe ja tregoi gjithė
historinė...Plaka lakmitare i tha:
-Pse nuk i the qė cironjte te ishin te tiganisur? Shko, thuaji!
Plaku i shkrete shkoi nėpėr te ftohte, e thirri cironken dhe ja tha dėshirėn.
Kur shkoi nė shtepi, plaka kishte pėrfunduar gjysmen e cironkave...Por kjo
s'ishte asgjė.
Sa herė qė plakes i kujtohej ndonjė gjė ajo dėrgonte plakun t'ia thoshte kėtė
dėshirė cironkes. Dhe plaku (Ah, i shkreti plak!...) shkonte ne lume dhe
therriste cironken. Dhe cironka bėnte realitet dėshirėn e plakes. Kėshtu
pleqte u bene zengjine. Ata kishin shtepi te mirė, kuaj, hyzmeqare...Ēdo gjė,
ēdo gjė. Aq sa plaka s'kishte me cafre te kėrkonte dhe njė ditė e urdhėroi
plakun:
- Shko merre cironken tėnde te qelbur dhe sille kėtu!
Plakut te shkrete i therri ne zemėr dhe cale-cale u nis e shkoi nė anė te
lumit dhe i thirri cironkes.
Ajo doli ne ēast mbi ujė. Cironka ishte e arte. Edhe zemren e kishte te arte.
-Me thuaj njė dėshirė!- i tha ajo plakut si gjithmonė.
-Plaka mė tha...- Plaku u gelltit.- se ti duhet tė vish me mua tani.
Pra...plaka do qė ti ta lesh lumin dhe tė vish me mua...
Cironka e vogėl heshti. Heshti disa ēaste dhe pafolur fare u krrodh thelle ne
ujrat e turbullta te lumit pėr tė mos dalė me kurrė.

Plaku u kthye ne shtepi..shtėpia s'ishte me. Ne vend te saj gjeti kasollen,
plaken e tij te keqe dhe te njeten varferi te dikurshme. Ndoshta kishte
kėrkuar shumė...


Enjoy your life today, yesterday is gone and tomorrow may never come.


[editiert: 07.01.06, 02:04 von ilirida]
nach oben
Benutzerprofil anzeigen Private Nachricht an dieses Mitglied senden
ilirida
Stammgast


Beiträge: 56
Ort: Österreich

Ich habe das Forum gefunden...: ...durch Hinweis oder Link


New PostErstellt: 07.01.06, 01:49  Betreff: Re: Perralla per femije ne gjuhen shqipe  drucken  weiterempfehlen

  Ngutja dhe Durimi
 
U takuan njė herė Ngutja dhe Durimi! te dy pėr te njėjtin hall. Ngutja kishte blere dy metra basme te bukur pėr te qepur njė fustan.
Ajo e shtriu basmen ne tryeze dhe ...pa menduar gjatė ,mori gersheret e filloj te priste.
Prit kėtej e prit andej e fap fap fap ,gerr gerr gerr, e bėri copa-copa gjithė basmen.Pasi bėri
kėtė punė ,u mendua pakėz,morri dy copa dhe i vuri pėr se gjati trupit,dhe pėr te zezen e saj vuri
re qė kish bėrė dem gjith copen.
-------Qyqja c'bėra !--tha me vehte Ngutja.--Asnje vajzė vajzė e vogėl nuk do ta kish bėrė kėtė
e jo unė qė jam goxha cupe!
Por gabimi tani qė bėrė.Ngutja perplaste duart dhe thoshte <> <>,por
pa dobi.Pasi u qetesua pak mendoi ; Po vete te shikoj pak Durimin,valle dhe ai e ka prishur copen
e pantallonave?.Dhe me njė fryme vajti te Durimi.E gjeti me meter ne dorė ,duke matur me kujdes dhe duke shėnuar me njė cop sapuni .
Pastaj shtriu mbi te njė pale pantallona te mbajtura te cilat mbuluan cip me cip vizatimin.
---Duket sikur ēdo gjė ėshtė ne rregull -tha Durimi
---Po ky cepi kėtu sikur nuk ma mbush syrin.Pa ta kontrolloj, pėr bese bėra mirė qė nuk e preva,
duhet korrigjuar.Dhe vazhdonte te korigjonte rrethin e mesit....edhe kėtė mirė e kam shėnuar duke vazhduar
akoma me kujdes matjet dhe shėnimet nė fund tha;Tani nuk me mbetet gjė tjetėr vetėm te marr
gersheren e te pres copen.ja ti mbajmė me shėndet dhe fer fer e preu copen.
Ngutja e habitur shumė nga Durimi e pyeti
------Kush te ka mėsuar te presėsh kaq bukur ,more Durim?
------Mė ka mėsuar gjyshja,-tha Durimi. --Po si? -vazhdoi kureshtare Ngutja
------Ja mė ka ngulur ne mendje gjashtė fjale
<>

Populli




Enjoy your life today, yesterday is gone and tomorrow may never come.
nach oben
Benutzerprofil anzeigen Private Nachricht an dieses Mitglied senden
ilirida
Stammgast


Beiträge: 56
Ort: Österreich

Ich habe das Forum gefunden...: ...durch Hinweis oder Link


New PostErstellt: 07.01.06, 01:52  Betreff: Re: Perralla per femije ne gjuhen shqipe  drucken  weiterempfehlen

Krenare ngrihet mbi Bunėn e gjerė e mbi qytetin e Shkodrės kėshtjella e lashtė e Rozafatit. Ndėrtimi i kėsaj kėshtjelle e ka njė gojedhene te bukur dhe te hidhur. Ajo pak a shumė vijon...
I ra mjegulla Bunės dhe e mbuloi te tėrė qutetin. Kjo mjegull mbeti aty tri ditė e tri nete. Pas tri ditesh e tri netesh fryu njė ere e holle e cila ngrit mjegullen. Aty maje kodres punonin tre vėllezėr e ndertonin njė keshtjelle. Muri qė ndertonin ditėn, u shembej naten, dhe kėshtu nuk e ndertonin dot. Na shkon aty njė plak i mirė dhe u thotė:-Puna e mbarė o tre vėllezėr!
-Tė mbarė paē o plak i mirė. Po ku e sheh ti te mbaren tonė?
Ditėn punojme e naten shembet. A di ta thuash ndonjė fjale te mirė: c'te bėjmė qė ti mbajmė muret ne kėmbė?
-Unė e di :-thotė plaku , por duhet ta mbani ne fshehtesi dhe tė mos i tregoni askujt dhe as vashave tuaja ne shtepi.
Vellezerit i thanė besėn plakut se asnjėri nuk do tė tregonte.
-Athere, tha plaku, un do t'iu tregoj. Nesėr cila vashe tė vijė pėr te sjelle ushqimin, nga tre kunatat, duhet ta merrni dhe ta murosni te gjallė ne muret e keshtjelles. Atėherė do ta shihni se muri do tė ngrihet dhe do tė qėndrojė pergjithmone.
Kaq tha plaku dhe u zhduk. Vellezerit te mėrzitur kthehen ne shtepi. Dy vellezerit e medhenj e shkelen besėn dhe u treguan grave te veta. Atat u thanė vashave tė mos shkonin pėr te shpene ushqimin te nesėrmen. Vetėm vellai i vogėl e mbajti besėn.
Ne mėngjes si gjithmonė vellezerit shkuan ne punė dhe filluan te ngrinin kalane.
Nėna e djemve ne shtepi nuk dinte gjė. Ajo i kėrkonė nuses te madhe t'u shpjere trimave ushqimin. Nusja e madhe ankohet se ishte sėmurė dhe kėshtu nuk shkon. I tha dhe te dytes. Reja e dytė i thotė : Jo zonja nene, sot unė duhet te shkoj pėr buajtje . I vjen radha nuses te vogėl.
- O nusja e vogėl, trimat duan buke, ujė dhe kungullin me verė.
-Po zonja nene, pėrgjigjet nusja e vogėl, por kam djalin e vogėl qė po qan.
Dy kunatat e mėdha i premtuan se do tė kujdesen pėr djalin. Ajo e mori buken, ujin dhe kungullin me vere, puthi djalin ne te dy faqet, dhe niset. Kur arin tek vendi i punės, pershendet trimat.
-Puna e mbarė o trima!
Vellezerit kur e pane, ndalen punėn. Fytyrat iu zbehen dhe burrit te saj i ra cekani nga dora. Nusja e vogėl i thotė: "C'ke ti, im zot? Pse e mallkon gurin dhe murin? Hidhet kunati i madh dhe i thotė: Ti paske lindur ne ditė te zeze, moj kunata e vogėl. Ne duhet te murojme te gjallė vajzen qė do na sillte sot pėr te ngrėnė, vetėm ne kėtė mėnyrė keshtjella do tė qėndrojė e nuk do shembet me.
-Shendosh ju o tim kuneter, por un po ju le njė porosi: Kur te me muroni, syrin e djathte, doren e djathte, kemben e djathte dhe gjirin e djathte te mi lini jashtė. Kur te nise te qaje im bir, me njė sy do ta shikoj, me njė dorė do ta ledhatoj, me njė kėmbė do perkund djepin e me gjirin e djathte do ta mekoj.Gjiri im u ngurofte, keshtjella jonė gjithmonė qendrofte, djali im trimerofte, u befte mbret e mbreterofte!
Vellezerit e moren nusen e vogėl dhe e muruan ne themel te keshtjelles. Muret u ngriten e u lartuan, e nuk u shemben me as nate e as ditė. Po rreze mureve te keshtjelles edhe sot e kėsaj ditė, guret janė te lagur dhe plot myk, nga lotet e gjiri i nuses se vogėl qė vazhdon pikon pėr birin e saj.
Dhe biri i saj, u rrit, luftoi dhe trimeroi !

Gojėdhėnė




Enjoy your life today, yesterday is gone and tomorrow may never come.
nach oben
Benutzerprofil anzeigen Private Nachricht an dieses Mitglied senden
ilirida
Stammgast


Beiträge: 56
Ort: Österreich

Ich habe das Forum gefunden...: ...durch Hinweis oder Link


New PostErstellt: 07.01.06, 01:53  Betreff: Re: Perralla per femije ne gjuhen shqipe  drucken  weiterempfehlen

Mimoza Llastica

Ah, Ēfarė llastice ka qėnė ajo Mimoza! Ju nuk e keni njohur atėherė, por po ta njihnit, do ta merrnit inat.
Sa herė qė zbriste shkallėt e pallatit dhe na gjente duke luajtur nė oborr, kėrkonte tė hynte patjetėr nė lojė.
- Moj Moza, ik mos na e prish lojėn! - i bėrtiste Sava.
Po ku pyeste Moza! Ne luanim me litar, ajo hidhej pa rradhė. Ne luanim luftash, ajo e merrte topin dhe vinte pėrqark pallatit. Ne luanim kukamēeftas, ajo kallėzonte se ku ishim fshehur.
Kishim rėnė ne hall tė madh.
-Rri moj Moza sa tė mbarojė loja dhe pastaj luaj edhe ti!
Moza zbardhte dhėmbet dhe ikte me vrap.
-Shiko, - i thoshte Sava, qė zemėrohej kollaj, - po tė zura, e zeza ti!
-Posi! - ia kthente Moza duke qėndruar larg. - Pa provoje njėherė!
Sava kafshonte buzėn e poshtme dhe turrej ta kapte. Moza ikte me vrap, ngjiste shkallėt e jashtme tė pallatit dhe thėrriste si me tė qarė :
- Mami, olele, mami!
Dhe sapo Sava bėhej gati t'i hiqte ndonjė tė mirė apo ta tėrhiqte pėr flokėsh, dilte nė dritare koka e mamit tė Mozės:
-U, ē'bėn ashtu, moj Sava? Me Mozėn merresh ti? Po ajo ėshtė e vogėl!
Po mė shpesh nė dritare dilte koka e gjyshes, qė i mbante flokėt lidhur prapa.
-T'i kėput veshėt, dėgjove? S'ke turp! ... Ik tutje ...
Sava ishte aq e nxehur, sa lotėt e pengonin tė fliste. Atėherė flisnim ne:
-Nuk e ka fajin Sava, fajin e ka Moza... Moza na prish lojėn.
-Hė, se nuk u bė qameti! E vogėl ėshtė Moza, -ua kthente gjyshja dhe e merrte Mozėn pėrdore dhe e fuste brėnda. Ajo nuk rrinte fėre tė na dėgjonte qė t'i tregonim fajin e Mozės.
Po Moza nuk ishte e vogėl. Ajo ishte sa ne, biles nga shtati ua kalonte disave prej nesh, por ajo ishte llasticė e madhe. Veē ta shikoje!
Dhe vėrtetė, ta shikoje, ishte e bukur, e pastėr, si ato kukullat e mėdha qė i vėnė nė vitrinat e dyqaneve. Rrinte e veshur shumė mirė, gjithnjė me rroba tė reja.
E pse tė mos mbahej ashtu? Ajo ishte vajzė e vetme! Pėr Mozėn kujdeseshin tė gjithė njerėzit e shtėpisė: babi, mami, gjyshja, dhe gjyshi. Nė shtėpinė e Mozės dėgjohet vetėm emri i saj.
Ju nuk i keni parė ndonjėherė lodrat e Mozės; tė gjitha lodrat e pazarit ia kanė blerė dhe ia kanė prurė nė shtėpi: kukulla lloj-lloj, topa tė vegjėl e tė mėdhenj, kuti me qėndisma, enė guzhine... Moza ka edhe njė biēikletė, ka edhe makinė tė vogėl, me tė cilėn i bie rreth e pėrqark pallatit.
Ne, tė tjerat, jo se nuk kemi lodra, kemi, po nuk kemi aq shumė dhe s'janė aq tė bukura si na duken ato tė Mozės.
Dhe, tė themi tė drejtėn, lodrat e Mozės na prishin gjithmonė mėndjen, sepse nė tė vėrtetė nuk na pėlqente Moza llasticė, por lodrat dhe sendet e saj na tėhiqnin.
Gjithmonė ndodhte kėshtu: Mozėn e merrte mami ose gjyshja dhe e fuste brėnda nė shtėpi, ne ktheheshim tė mėrzitura dhe vazhdonim lojėn. Na vinte inat qė gjyshja dhe mami i saj nuk na jepnin kurrė tė drejtė. Vetėm Sava thoshte e zemėruar:
-Do ta shohė ajo, do ta shohė! Llastica!
Po nuk kalonte shumė dhe Moza zbriste prapė ne oborr me ndonjė kukull tė madhe nė duar ose me makinėn qė ia mbante gjyshja. Ah, sa tė bukura na dukeshin ato! Nė fillim ne bėnim sikur nuk e shikonim, po dalėngadalė na ikte inati, dhe duke parė lodrat e Mozės, harronim lojėn. E para e linte lojėn Eva. Ajo thoshte :
-Unė nuk loz mė, se u lodha.
Dilte nga loja dhe pas pak i afrohej Mozės. Moza ia jepte menjėherė kukullėn ose ēdo gjė tjetėr qė kishte nė dorė dhe, si pėr inat, shikonte nga ne. Ne tė tjerat, tani nuk kishim mė mėndjen tek loja dhe njė nga njė largoheshim, deri sa loja prishej fare. Ikte Klara, ikte Tina, ikte Edita ... dhe mbeteshim vetėm unė dhe Sava. Ne tė dyjave, jo se nuk na pėlqenin lodrat e Mozės, na pėlqenin shumė, po se si na vinte, ashtu. Na kapte inati. Ishte Moza fajtore dhe, nė vend qė tė vinte ajo tek ne, venim ne tek ajo. A ishte e drejtė kjo? Nuk ishte hiē e drejtė, po hajde t'ua mbushje mendjėn Evės, Klarės, Editės, Tinės. Ato zemėroheshin kur Moza na prishte lojėn, po kur dilte nė oborr me lodrat e saj, e harronin shpejt zemėrimin dhe i afroheshin e loznin sikur nuk kishte ndodhur asnjė.
Ah, sikur ta dini sa nxehesha unė e Sava, sidomos Sava. Ta shikonit Savėn si bėhej. Donte tė shkonte t'u prishte lojėn, t'i shante, biles nganjėherė i hipte ne kokė t'i rrihte. Po unė s'e lija.
-Hajde ikim, - i thosha, - Punė e madhe!
Ah, ēfare dinake ishte ajo Moza! I nxirrte lodrat sa tė na prishte lojėn, e t'u merrte mėndjen atyre "budallaqeve" dhe pastaj e dinte vetė ajo. Sepse gjithnjė ndodhte kėshtu: Ua linte pak lodrėn nė dorė dhe ua merrte. U thoshte : "Mjaft tani, se mė flet mami!"
I mbante sa i mbante, pastaj i dėbonte. Po i dėbonte!
U thoshte :"Ikni, tani se nuk loz mė!, Ikni se do loz vetė!, Ikni se u mėrzita!"
Kėshtu na kishte dėbuar njėherė edhe mua me Savėn dhe ne qė atė ditė nuk shkelnim mė nė shtėpinė e saj. Pse, ē'ishim ne, shėrbėtoret e Mozės?!
Po hajde t'ua mbushje mendjen tė gjitha shoqeve tė pallatit, qė i venin Mozės. Ato kujtonin se ne e kishim inat kot Mozėn, sikur ia kishim zili lodrat.
Po ne nuk na bėhej vonė.
Kaloi kėshtu njė javė, njė muaj, dy, kur njė ditė Klara na u zemėrua aq keq me Mozėn, se s'duronte ta shihte me sy. I kishte mbajtur bukėn e lyer me gjalp, kurse, Moza kishte bredhur me biēikletė dhe pastaj i kishte thėnė:
"Pse ma ke lėpire gjalpin?"
Njė ditė tjetėr iku dhe Tina nga Moza. Ikėn me rradhė dhe tė tjerat. E fundit iku Eva. Tė gjitha nuk i flitnin mė Mozės. Ajo ishte llasticė, qė s'i gjėndej shoqja!
Kėshtu, Moza mbeti vetėm, pa shoqe. Ta shikoje kur zbriste shkallėt e dilte nė oborr; ngarkohej me gjithė ato lodrat, merrte edhe biēikletėn dhe makinėn e vogėl, por asnjė nuk i afrohej. Ne as e shihnim, as i flitnim, por vazhdonim lojėn. Asaj i vinte plasje.
Nė fillim priste t'i shkonte ndonjė nga ne. Por, kur pa qė asnjė nuk i vajti, zuri tė na thėrriste me emėr:
-Eva do tė lozėsh? Na.
Zbriste nga biēikleta dhe priste t'i shkonte Eva por ajo nuk luante nga vėndi, biles edhe kur i prishej mendja, Sava e shikonte me inat dhe Eva nuk guxonte.
Erdhi njė ditė qė Moza mbeti pa shoqe fare. Lozte me Blertėn, qė ju s'e njihni, me njė vajzė tė vogėl, qė s'ka mėsuar akoma tė flasė. Ne kjo na gėzonte.
Por Moza u mėrzit shumė dhe si duket u tha mami dhe babit. Zbriti mami i saj dhe na tha:
-Vajza, pse s'lozni me Mozėn?
Ne nuk folėm njėherė, por Sava, qė ėshtė brisk nga goja, i tha:
-Moza ėshtė llasticė!
-I marrsh tė keqen Mozės, - u degjua zėri i gjyshes nga dritarja, - llasticė je vetė!
Mami i Mozės u zemėrua, por jo me ne, me gjyshen. Ajo nuk foli mė. Mori Mozėn dhe iku. Nga kjo ne kuptuam se edhe mami i saj nuk donte qė Moza tė ishte llasticė.
Tani Moza rri fare vetėm. Nuk i zbret mė lodrat. Na shikon ne qė lozim dhe as na flet, as na nget.
Herėn e fundit ndodhi kėshtu: Ne po loznim prapa pallatit me litar. Kur papritmas u fut nė mes Moza dhe deshi tė hidhej. Sava, qė rretullonte njė anė tė litarit, sapo e pa, ndaloi lojėn. Anėn tjetėr tė litarit e mbante Eva.
-Tunde Eva! - tha me gjysėm zėri Moza.
Por edhe Eva e lėshoi litarin.
-Ti je llasticė! - tha njė nga ne.
Padashur ne u grumbulluam dhe e vumė Mozen nė mes. Ajo mbante kokėn ngritur, po sytė i kishte ulur poshtėė.
-Ti nuk je shoqja jonė, - tha Sava. - ti ke shoqe vetėm veten.
Ajo uli menjėherė kokėn.
-Llasticė! - thirri Eva
-Llasticė! - thirrėm edhe ne tė tjerat.
Moza mbuloi me duar fytyrėn dhe menjėherė ia plasi tė qarit. Ne nuk folėm fare, as unė, as Sava, asnjė. Ajo qante pa zė, por i gjithė trupi i dridhej. Ne kishim bėrė njė rreth pėrqark saj.
-Hajde vajza vazhdojmė lojėn! - thirri Sava dhe kapi litarin. Ne u shpėrndamė dhe, kur filluam tė lėviznim litarin, ajo iku me vrap pėr nė shtėpi.
Qysh atė ditė, Moza e kuptoi gabimin, e kuptoi se ishte bėrė llasticė dhe llasticat nuk kanė shoqe.
Ajo vėrtetė kishte shumė lodra, kishte mamin, babin, gjyshen dhe gjyshin, por ato nuk ishin shoqe. Nuk ishin ato shoqet me tė cilat rri dhe loz gjithė ditėn. Ajo nuk ishte e gėzuar si vajzat e tjera tė pallatit tonė.
Njė ditė ajo po zbriste shkallėt e pallatit. Dalėngadalė ajo u afrua aty ku po loznim ne dhe na pyeti :
-A tė loz edhe unė?
Ne po shikonim nga Sava, asaj i erdhi keq, edhe ne na erdhi keq kur pamė sytė me lotė tė Mozės.
-Mirė, - tha Sava.
Ajo e gėzuar u fut nė lojė, dhe prej asaj kohe, Moza e kuptoi gabimin e saj dhe ne nuk e thėrrisnim mė llasticė.




Enjoy your life today, yesterday is gone and tomorrow may never come.
nach oben
Benutzerprofil anzeigen Private Nachricht an dieses Mitglied senden
ilirida
Stammgast


Beiträge: 56
Ort: Österreich

Ich habe das Forum gefunden...: ...durch Hinweis oder Link


New PostErstellt: 07.01.06, 01:54  Betreff: Re: Perralla per femije ne gjuhen shqipe  drucken  weiterempfehlen

Arbereshi i Vogel

Ditėn kur Gjergji shkoi pėr herė tė parė nė shkollė, nuk ndjehu asnjė gėzim. Mėsuesi foli e foli dhe djali pothuajse s'mori vesh gjė. Ai fliste nė njė gjuhe qė Gjergji nuk e kuptonte.
Gjergji rrinte nė bankė, me kokėn e mbėshtetur nė te dy duart dhe s'dinte ē'tė bėnte. Shikonte muret, vėrente dritaret, ndiqte lėvizjet e mėsuesit. Ora nuk ecte dhe ai ndiente sikur dikush e mbante me zor nė klasė.
Mezi priti sa tė mbaronte mėsimi i ditės sė parė. Doli nga shkolla dhe, i mėrzitur, u kthye nė shtėpi. te porta e vjetėr me hark, takoi gjyshin. Gjyshi i pėrkėdheli kokėn dhe e pyeti :
- Hė, Gjergj, si shkove sot nė shkollė?
Djali u vrenjt nė fytyrė dhe uli sytė. Iu lidh gjuha.
- Ti fol, more trim, ē'mė rri kėshtu? - ngriti zėrin gjyshi - Mos tė ka rrahur njeri?
-Jo, - u pėrgjigj djali dhe me sy tė pėrlotur mbėshteti kokėn pas trupit tė gjyshit.
Plaku e vėshtroi nipin e dėshpėruar dhe i erdhi keq.
- Gjysh, jo, nuk shkoj mė nė shkollė. Mėsuesi flet vetėm Italisht e unė s'kuptoj gjė. Pse, nuk ka shkollė arbėrisht?
Gjyshi u mundua tė buzėqeshte.
-Dalėngadalė do ta kuptosh ēfarė thotė mėsuesi. Mos u mėrzit, - i tha tė nipit - Po mė thuaj ēfarė mėsove sot?
- Thash qė unė nuk kuptova asgjė, o gjysh - i tha Gjergji me sy tė pėrlotur - Pse nuk flasim nė shkollė siē flasim nė shtėpi, siē flet mami, babi, ti gjysh, nėna, dhe xhaxhai?
-Ke tė drejtė Gjergj, nė shkollė kėtu flasin gjuhėn e tyre, dhe jo gjuhėn tonė. Gjuha jonė ėshtė gjuha shqipe.
-Po pse ne flasim ndryshe nga Italianėt? - pyeti Gjergji.
-Po ata janė nė vendin e tyre o Gjergj, ne jemi tė ardhur kėtu - ia priti gjyshi.
-Nuk tė kuptoj, gjysh - tha Gjergji duke e vėshtruar nė sy.
Gjyshi e mori djalin pėrdore, dhe bashkė filluan tė ecnin nė njė rrugice tė ngushtė, e mė pas, drejt njė kodre tė lartėė. Atje lartė ishte njė lis i gjatė degėshumė. Kur arriten atje gjyshi tha:
-Kėtu do rrimė dhe do bisedojmė pak. Si thua?
-Mirė. - tha djali.
Pasi plaku erdhi rreth e rrotull lisit e pyeti djalin:
- A ngjitesh dot nė majė tė lisit, Gjergj?
-Ngjitem, si nuk ngjitem! - tha djali i gėzuar.
Gjyshi nxori nga xhepi njė shami tė kuqe, dhe i tha djalit ta lidhte kėtė shami nė majėn e kėtij lisi tė gjatė. Djali u nis gjithė gėzim.Pasi Gjergji arriti majėn e lisit, gjyshi i tha ta nxirrte shaminė, dhe ta lidhte fortė. Gjyshi pyeti:
-Ē'po bėn shamia?
-Asgjė, gjysh.
-A po e valėvit era?
-Po, gjysh.
-Nga po valėvit, nga lindja apo nga pėrėndimi?
-Nuk e di, gjysh.
Gjyshi priti dhe pastaj tha:
-Nga deti, apo nga toka?
-Nga deti, nga deti...
-Shumė mirė, shiko mirė andej nga deti, dhe zbrit pastaj, mirė?
Gjergji po shikonte, po nuk po kuptonte asgjė. Pasi pa nga deti, ai zbriti poshtėė lisit. Kur u afrua afėr gjyshit, gjyshi i tha:
-Dėgjo tė thotė njė fjalė gjyshi sot, qė tė mbash mėnd deri sa tė rrosh. Andej nga deti, ku valėviste shamia e kuqe, ėshtė Arbėria. Atje ėshtė dheu ynė. Kėtu, nė Itali, nė jemi nė vėnd tė huaj. Para shumė vitesh, gjyshi i gjyshit tim luftoi me Skėndėrbeun, kundra turqėve. Kur mbaroi lufta familja e tij erdhi kėtu. Kur erdhėn, ata ndėrtuan vendin e tyre. Ne kėndojme dhe qajmė Arbėrisht, atė kemi folur tė gjithė, prandaj ti nuk kuptove gjė nė shkollė sot. Do kuptosh mė vonė, se kėtu do jetosh. Por mba mėnd "Ta kesh pėr nder qė jė arbėresh dhe kėtė emėr ta mbash lartė". A ma jep fjalėn?
- Po, gjysh, ta jap- tha Gjergji i mallėngjyer.
Dhe pastaj ai ngriti zėrin dhe tha:
- Pėr gjakun e arbėrit, do tė rroj dhe do tė vdes arbėresh...
Gjyshi e puthi nė ball, fshiu sytė, dhe ia tha tė shkonin nė shtėpi tani. Djali shikoi dhė njėherė shaminė e kuqe dhe tha:
-Shamia valėvitet nga Arbėria, qė ėshtė nė anėn tjetėr tė detit, apo jo?
-Po, Gjergj, - tha gjyshi.




Enjoy your life today, yesterday is gone and tomorrow may never come.
nach oben
Benutzerprofil anzeigen Private Nachricht an dieses Mitglied senden
ilirida
Stammgast


Beiträge: 56
Ort: Österreich

Ich habe das Forum gefunden...: ...durch Hinweis oder Link


New PostErstellt: 07.01.06, 01:55  Betreff: Re: Perralla per femije ne gjuhen shqipe  drucken  weiterempfehlen

Kur njė zog filloj tė cicėroj
~ TREGIM PĖR FĖMIJĖ ~

Genci i vogėl ėshtė njė fėmij qė sapo ka mbushur gjashtė vjeē. Nėna e zgjon pėrditė herėt sapo agon dielli, e mėson qė tani t’i veshi vetė rrobat, dhe e thėrret kur e ka mėngjesin gati nė tavolinė qė Genci tė vij e t’ulet pėr tė ngrėnė. Ai gėzohet duke parė kukllat tek televizori, dhe herėpas herė pyet nėnėn e tij se pse ka fėmij tė kėqinj tek pėrrallat e televizorit. Nėna e tij e sheh duke buzėqeshur, e i thotė Gencit tė vogėl, “Njė ditė kur tė rritesh e tė bėhesh mė i madh do tė mėsosh biri im. Bota kėshtu ėshtė e ka gjithnjė njėrėz tė kėqinj, po nėse do dėgjosh mamin ti ji gjithnjė djal i mirė.” Genci i vogėl tund kokėn nė shėnjė pohimi se ai e dėgjon nėnėn, dhe sepse ai e do shumė atė. Ajo e merr pasi ai mbaron mėngjesin me vete, dhe duke ecur ata tė dy shkojnė pėrdore bashkė pėr te kopshti ku Genci kalon paraditen me fėmij tė tjerė, tek njė shtėpi e vogėl me oborr, tek rruga e Elbasanit nė Tiranė. Genci e pėrqafon nėnėn kur ata arrijnė tek dera e kopshtit, e mė pas ajo shkon pėr nė punė. Genci gjithnjė hyn me vrap pėr tek kopshti qė tė shoh se kush nga shokėt e tij ka ardhur i pari, sepse teta edukatorja i ka thėnė se kush vjen i pari, mund tė zgjedhi lojrat qė ata do tė luajnė gjatė ditės. Genci gėzohet shumė kur luan me shokėt e tij, dhe tė gjithė ata e shohin Gencin si njė shok tė mirė. Brisilda ėshtė gjithnjė ajo qė flet me zė tė lartė, e teta edukatorja gjithnjė e qorton atė tė parėn. Pastaj vjen Shkėlqimi qė nuk di tė pėrmbahet dot tek karrikja duke i rėnė me bryl atyre qė i ulen afėr. Asnjė nga fėmijet e tjerė nuk duan t’i ulen pranė tek tavolina katrore, por megjithatė ai ėshtė djali qė i bėn tė gjithė tė qeshin, e prapseprap fėmijėt e dėgjojnė me gjithė vėmėndje atė kur bėn shakatė e tij. Iliri ėshtė ēuni mė i ēuditshėm e qė me zorr flet, saqė nganjėherė fėmijėt harrojnė fare se ėshtė edhe ai nė loj me ta. Fėmijėt ndahen nė katėr grupe tė vogla, secili tek tavolina e tyre qė i cakton teta edukatorja nė mėngjes. Teuta gjithnjė i buzėqesh Gencit, ajo i buzėqesh tė gjithėve, prandaj gjithė fėmijėt e thėrrasin “Buzėqeshja” nė vėnd se Teuta. Genci i do shumė shokėt e shoqet e tij qė pėrmėndėm, Adelėn, Ermalin, Valbonėn mė kaēurrela, Gjergjin e gjithė fėmijėt e tjerė.

Kur vjen dreka Genci sheh nga dritarja se mos nėna i ka ardhur tek kangjellat. Ajo vjen aty dhe e thėrret dy-tre herė “Genci, Genci” dhe ai e di se duhet ta presi duke parė prej dritares. Ai i thotė edukatores kur ajo ėshtė aty, dhe ajo e pėrqafon dhe e lė tė shkoj. Genci shkon me vrap t’i japi dorėn nėnės, e ata tė dy shkojnė pėrdore nė shtėpi.

Mbasdite vjen edhe babi nė shtėpi nga puna, e nganjėherė ata luajnė bashkė tė dy, ndėrsa nėna bėn ndonjė punė nė shtėpi. Babi njė ditė solli njė zog nė shtėpi, dhe kur Genci e pa u gėzua shumė. Ai rrinte gjithnjė nė kafaz, dhe nėna i patė thėnė Gencit qė meqė e donte aq shumė, ai tė pėrkujdesej duke i ndruar ujin dhe duke i dhėnė ushqimin pėrditė. Genci ēdo mbasdite kontrollonte dy kutitė brėnda kafazit dhe nuk harronte qė t’i linte gjithnjė plotė. Shumė ditė kaluan, mirėpo Genci nuk e dėgjoj asnjėherė tė kėndoj zogun. Njė ditė kur babi e mami ishin tė zėnė me punė, ai e pa zogun dhe mendoj t’i flasi dy fjalė:
“Zogu vogėl pse nuk kėndon asnjėherė ti?”
Zogu lėvizi vetėm qėpallat por nuk bėri asnjė zė. Genci mendoj t’i flasi prap:
“Zogu vogėl ēfarė tė mungon, mos do tė fluturosh i lirė?”
Zogu bėri vetėm njė “ciu” por nuk lėvizi. Gencit iu duk sikur zogu i vogėl i pati folur, e se “ciu” ishte “po.” Ai vendosi ta hap derėn e kafazit, dhe u largua pak qė zogu mos tė kishte frikė. Zogu sapo pa qė dera ishte e hapur, ai shkundi krahėt e filloj tė fluturoj i lirė. Menjėherė ai ishte duke fluturuar e me shpejtėsi rreth e qark dhomės, e filloj tė bėj njė cicėrim shumė tė bukur. Genci i vogėl filloj tė hidhej lartė e poshtėė nga gėzimi se po e dėgjonte mė nė fund zogun, e se cicėrima e tij ishte njė tingull shumė i bukur. Me vrap erdhi babi i Gencit nė dhomė kur dėgjoj se aty po bėhej shumė zhurmė. Ai pa zogun tė cicėroj e tė fluturoj me shpejtėsi gjithandej, dhe vėshtroj tek sytė e Gencit njė gėzim shumė tė madh. Prandaj ai vendosi qė mos ta zėrė prap zogun, por nė vėnd ai shkoj tė ēeli dritaren e dhomės sė Gencit. Zogu menjėherė e gjeti rrugėn dhe fluturoj i lirė.

Qė atė ditė tek dritarja e Gencit jashtė ku duket pema, ēdo mėngjes kur dielli sapo del, zogu vjen tek dritarja dhe fillon tė cicėroj. Tani ai nuk vjen mė vetėm, por ai sjellė edhe zogj tė tjerė me vete qė ta zgjojnė Gencin e vogėl ēdo mėngjes duke cicėruar tingujt e gėzimit qė zogjtė ndjejnė kur ata janė tė lirė nė fluturim. Dhe Genci tani zgjohet i gėzuar kur dėgjon cicėrimat nė mėngjes se zogu mė nė fund cicėron, e bėn njė tingull tė bukur, dhe Gencit nuk i duhet mė ta ushqej e tė kujdeset pėr tė. Megjithatė Gencit i duket sikur zogun e ka nė dhomė.

~ ~ ~

Mbrapa tregimit tė shkurtėr: Zogu nė kafaz pėrfaqson mua, ndėrsa Genci i vogėl ēfarė unė nuk pata kur isha fėmij. Kjo pėr arsye se jam rritur nė “vetmi” pa fėmij tė tjerė, dhe nė fakt edhe larg vllait tim. Nuk i vė dot faj prindėrve tė mij sepse ata nė fakt nuk kanė faj, kėshtu ishin kushtet e atėhershme tė Shqipėrisė. Fillimisht mė bėri pėr tė qeshur kur pėrshkruaja fėmijėt tek kopshti, dhe unė nuk e dija pse po dilte kėshtu ky shkrim. Unė dija vetėm se nė fund zogu ēlirohej i lirė. Kur e rimendova prap fillova tė qaj, sepse unė kuptova se ishte jeta ime qė unė po pėrshkruaja. Prandaj iu lutem juve qė keni fėmijė t’i jepni sa mė shumė gėzim e dashuri atyre, sepse atyre u nevojitet shumė, e ata kanė shumė nevoj pėr kėto ndjenja. Ata janė e ardhmja, e ndaj atyre u duhet mėsuar gėzimi e dashuria, prandaj nėse dėshironi mund t’i lexoni kėtė tregim atyre para se tė flenė.

“Vetmia ėshtė vrasėsi nr.1 i dashurisė dhe gėzimit.”

Me sinqeritet e lotė nė sy,
Drini Nosi.




Enjoy your life today, yesterday is gone and tomorrow may never come.
nach oben
Benutzerprofil anzeigen Private Nachricht an dieses Mitglied senden
ilirida
Stammgast


Beiträge: 56
Ort: Österreich

Ich habe das Forum gefunden...: ...durch Hinweis oder Link


New PostErstellt: 07.01.06, 01:57  Betreff: Re: Perralla per femije ne gjuhen shqipe  drucken  weiterempfehlen

B o r b a r d h a

Na ishte njė herė njė mbret dhe njė mbretreshė, ata e donin shum njėri tjetrin. Por ishin tė zemėruar sepse nuk kishin fėmijė.
Njė ditė tė bukur dimri mbretresha ishte ulur pran dritares sė hapur dhe qepte, kur papritur qė therur nė gjilpėr dhe tri pika gjaku ranė nė dėborė. Mbretresha ofshau:
- O sikur tė lindja njė vashė tė bardhė si dėborė, me buzė tė kuqe sikur gjaku e flokė tė zeza sikur korbi.
Disa muaj mė vonė ajo lindi njė vajzė. Vasha ishte e bardhė sikur dėborė, buzėt i kishte kuq si gjaku dhe flokėt e zeza si korbi. Mbretresha u gėzua shum pėr lindjen e vajzės dhe e bardhė si ajo ishte e quajtėn Borbardha. Mirpo pas pak kohe mbretresha u sėmuar dhe vdiq. Borbardha kishte nevojė pėr njė nėnė kėshtu qė mbreti u martua. Mirpo mbretresha e re kishte vetėm njė gjė pėr vehte: Tė jetė mė e bukura nė botė.
Ajo kishte njė pasqyrė magjike, tė cilėn ajo shpesh pyeste:
- Pasqyre, pasqyrė nė murė qė je, kushė ėshtė mė e bukura mbi kėtė dhe?
- Ti mbretresh, ti je mė e bukura mbi kėtė dhe! Iu pėrgjigjej pasqyrja magjike.
Kėshtu pasqyrja u pėrgjigjte mbretreshės sa herė qė ajo bėnte pyetje.
Mirpo njė ditė plotsisht pasqyra u pėrgjegj:
- Ti mbretreshė je mė e bukura mirpo Borbardha ėshtė njėmijė herė mė e bukur!
Kur dėgjoi kėt mbretresha u hidhėrua shum dhe urdhėroi njė gjyetarė qė tė moreė Borbardhėn nė pyell qė ta mbytė dhe i tha atijė:
- Dua tė mė biesh zemrėn e saj, tė mė vėrtetosh se ke zbatua urdhėrin.
Gjuetari e mori Borbardhėn nė pyllė dhe kur dashi ta mbysė ajo iu lut qė tia fali jetėn. Gjuetarit iu dhimb Borbardha kėshtu qė ai e lėshoi atė dhe nė vendė tė saj vrau njė dren dhe mori zemrėn e tijė qė tė i tregojė mretreshės.
Borbardha mori rrugėn thell nė pyell, pasi i premtoi gjuetarit qė mos tė kthehet kur mė nė kėshtjellėn mbretrore.
Ajo vrapoi deri sa u lodh, kur pa njė kasollė tė vogėl, mbrenda tė gjitha gjėrat ishin shum tė vogla.
Tryeza ishte shtruar;
Ajo numroi shtat pjata dhe shtat gota. Borbardha mori nga njė kafshat ushqim nga ē“do pjatė dhe njė gėrqamė lėngu nga ē“do gotė dhe pastaj ra nė shtratin mė tė madh nga shtata shtret qė ishin aty.

Pronarė tė kasollės ishin shtat shkurtabiqa. Ata u kthyen nė shtėpi pasi kishin pėrfunduar punėn, mirpo kur hyrėn nė shtėpi u befasuan kur kuptuan se dikush kishte qenė aty.
I pari tha:
- Karriga ime nuk qėndron ashtu sikur se unė e kam lanė.
I dyti :
- Dikush paska ngrėnė nga pjata ime, e i treti tha:
- Dikush ka pirė nga gota ime.
Duke folur mes veti, panė Borbardhėn tė shtrier nė shtrat. Ajo ishte shum e bukur, menduan ata dhe nuk donin tė ia prishin gjumin por vetėm qėndruan aty dhe shiqonin Borbardhėn e bukur.Borbardha pasi u zgjua, iu tregoi shkurtabiqėve se pėr qfarė arsye ajo kishte ardhur aty.

Shkurtabiqėt i than Borbardhės se ajo mund tė rijė me ta por kur shkurtabiqėt nuk jan nė shtėpi Qė mos tė e lėshojė askėnd mbrenda nė kasollė.

Nė kėshtjellė mbretresha zemėrkeqe vazhdoi tė pyes pasqyrėn magjike:
-Pasqyre, pasqyrė nė murrqė je, kush ėshtė mė e bukura mbi kėtė dhe?
E pasqyra iu pėrgjegjė:
-Mbretreshė, ti mė e bukura je kėtu por Borbardha qė jeton nė anėn tjetėr pylli, nė kasollėn e shkurtabiqėve, ajo dhe njėmijė herė mė e bukur ėshtė!Nė kėshtjellė mbretresha zemėrkeqe vazhdoi tė pyes pasqyrėn magjike:
-Pasqyre, pasqyrė nė murrqė je, kush ėshtė mė e bukura mbi kėtė dhe?
E pasqyra iu pėrgjegjė:
-Mbretreshė, ti mė e bukura je kėtu por Borbardha qė jeton nė anėn tjetėr pylli, nė kasollėn e shkurtabiqėve, ajo dhe njėmijė herė mė e bukur ėshtė!
Kur dėgjoi kėt, mretresha veshi disa rrobe tė vjetra e u bė tė dukej sikur njė plakė e keqe dhe u nis pėr nė rrugė tė gjejė Borbardhėn.
Pas ak ajo gjeti kasollėn e shtat shkurtabiqėve. E veshur sikur plakė ajo trokiti nė e dritare, kur Borbardha u paraqit nė dritare, plaka nxori mollėn mė tė bukur nga shporta dhe i shtreu Borbardhės. Molla ishte aq tėrheqėse sa qė Borbardha nuk mundi tė rrefuzoj e mos tė e more. Ajo kafshoi mollėn mirpo molla kishte qenė e helmuar dhe Borbardha ra e vdekur nė tokė.

Kur skurtabiqėt erdhėn nė kasollė,gjetėn Borbardhėn tė shtrirė nė tokė. Ata menduan se ajo kishte fjetur dhe u munduan tė e zgjonin mirpo ajo ishte vdekur. Ajo ishte shumė e bukur sa qė iu dhimbsej shkurtabiqėve tė vorrosin, por nė vendė ndėrtuan njė sandek nga qelqi dhe e vendosėn atė nė pyllė qė tė mundė tė vinė e tė e vizitonin pėr ē“do ditė.

Shkuan shum ditė, javė e muaj. Borbardha dhe mė tutje ishte shum e bukur.
Njė ditė kaloi njė princ aty pranė dhe pa Borbardhėn. Ai qė habitur me bukurin e saj . Princi i luti shkutabiqėt qė t e lejojnė atė tė e moreė Borbardhėn me veti nė kėshtjellėn e tijė. Shkurtabiqėt pranuan dhe lejuan princin tė more Borbardhėn me vete.
Shėrbėtorėt e princit morėn sandekun mbi shpinė dhe u nisėn nė drejtim tė kØshtjellės sė princit. Mirpo rrugės njeri nga shėrbėtorėt mori thua nė njė rrėnjė tė drurit dhe u rrėzua sė bashku me sandekun, nga shkundja Borbardhės i ra kafshata e mollės nga fyti dhe ajo hapi sytė. Princi kur pa se Borbardha u zgjua u gėzua shumė dhe e mori atė me veti nė kėshtjellė ku sė shpejti ata u martuan me njė darsėm madhėshtore.
Mbreteresha zemėrkeqe kur kuptoi se Borbardha ishte gjallė u zemrua aq shumė sa qė vdiq.
E Borbardhja qė dhe mbeti mė e bukura mbi dhe.


Enjoy your life today, yesterday is gone and tomorrow may never come.


[editiert: 07.01.06, 02:01 von ilirida]
nach oben
Benutzerprofil anzeigen Private Nachricht an dieses Mitglied senden
ilirida
Stammgast


Beiträge: 56
Ort: Österreich

Ich habe das Forum gefunden...: ...durch Hinweis oder Link


New PostErstellt: 07.01.06, 01:59  Betreff: Re: Perralla per femije ne gjuhen shqipe  drucken  weiterempfehlen

E p ė r h i t u r a

Na ishte njė herė njė vajzė e bukur e cila jetonte sė bashku me babain e vet pasi qė nėna i kishte vdekur. A jo shkonte pėr ē“do ditė tek vari i nėnės dhe qante, dhe nuk kishte shokė tjerė pos zogjėve.

Njė ditė u martua babai i saj me njė grua e cila i kishte dy vajza. Ato asnjėra nuk e donin tė pėrhiturėn ashtu siē ato e quanin sepse ajo ishte mė e bukur se ato. Ato ishin aq xheloze sa qė e detyronin nė punė tė ndryshme, poashtu tė veshė rrobe tė vjetra.
Kur biente nata dhe vajza kishte pėrfunduar punėt e ditės, ajo ulej pran hirit tė zjarrit dhe qante, pėr kėtė arsye dhe filluan tė e quajn e Pėrhitura.
Njė ditė u pėrhap lajmi se mbreti do bėnte njė fest ku gjitha vajzat e mbretėris do tė ftoheshin. Puna ishte se princi donte tė zgjedh njė vajzė qė tė fejohej mė tė. Kur dy motrat morėn vesh se si ishte puna u gėzuan shum dhe nuk mund tė mendonin nė asgjė tjetėr pos se qfar fustani se do tė veshin dhe se si do rregullonin flokėt.

E Pėrhitura dhe ajo kishte dėshirė qė tė e takonte princin...
Mė nė fund dhe dita e madhe mbrini. Njerka dhe dy vajzat e saj morrėn rrugėn pėr nė kėshtjellė tė mbretit derisa e Pėhitura mbeti duke shiquar pas tyre. Kur mė ato humbėn nga pamja, e Pėrhitura filloi tė qanė me zė. Njė zanė qė ishte pranė ndjeu atė dhe u bė e dukshme e tha:
- Ti dėshiron tė shkosh nė festė, apo jo?! Unė do tė ndihmoj.
Po moj zanė por unė as fustan tė veshi e as kėpucė tė mbathi, qė tė mund tė shkoj tek princi...
- Shko nė kopsht dhe kėpute njė kungull dhe mė bjer mua! Shko nė tavan dhe gjeji gjasht minak dhe nėn guri zbuloi gjasht zhapinjė...

E pėrhitura pyeste vehten se ē“far don zana me ghith ato?! Sidoqoft ajo bėri mu ashtu siē i tha zana e cila me ndihmė tė shkopit tė saj magjik e shėndroi kungullin nė karrocė tė zbukuruar me ari, minakėn i shėndroi nė kuaj e nga zhapinjėt bėri gjashtė shėrbėtorė pėr tė Pėrhiturėn. E mė nė fund lėvizi shkopin magjik dhe veshi tė pėrhiturėn mė njė fustan tė bukur punuar me ari e argjent e nė kėmbė i mbathi njė palė kėpucė tė bukura nga qelqi.
- Ngutu tani i tha zana tė sė Pėrhiturės. Por tė keshė kujdesė e tė kthehesh para se tė bie ora dymbėdhjetė. Pas orės sė mesnatės ajo do tė shėndrohej mu ashtu siē kishte qenė mė parė, me rrobat tė vjetra dhe kėmbė zbathur. E pėrhitura i premtoi zanės se do kthehej para se ora tė tregojė mesnatė.

Kur e Pėrhitura mbrini nė festėn e mbretit dhe u paraqit nė hyrje, salla ku vallzohej u mbush me heshtje. Tė gjithė qenė habitur me bukurin e sė Pėrhiturės. Princi kur pa atė, u drejtua menjėherė nė drejtim tė saj dhe tėrė mbrėmjen nuk u largua nga e Pėrhitura. Mirpo kur e Pėrhitura dėgjoi se ora filloi tė shenjoj mesnatėn iu kujtua se ēka i kishte thėn zana. Ajo iu pėrkul princit dhe me hapa tė shpejtė iku nga aty.

Ditėn e ardhme e pėrhitura ishte prap nė festė dhe prap princi kaloi tėrė mbrėmjen pran tė sė Pėrhiturės. Ditėn e tretė e Pėrhitura ishte e habitur nga lumturia sa qė nuk ndėgjoi orėn e cila biente dymbdhjetė. Nė qastet e fundit ajo u kthjell dhe kuptoi se duhet tė ik nga aty. Ajo nuk mbrini tė pėrshėndes princin ashtu siē duhej dhe ai nuk mbrini tė ndalė tė Pėrhiturėn tė qėndroj pranė tijė. Duke vrapuar njė kėpucė ra nga kėmba e tė sė pėrhiturės dhe princi mori atė dhe afroi pranė zemrės.

Princi ishte dashuruar nė tė Pėrhiturėn dhe kishte vendosur fellė tė gjejė atė gjithsesi. Sė shpejti u pėrhap lajmi se asaj cilės i pėrshtatet kėpuca nga qelqi atė do e fejojė princi.
vajzat e njerkės u ngutėn tė provojnė kėpucėn edhe pse e dinin se ajo nuk ishte e tyre.

Kur u erdhi rradha tė vajzat e njerkės sė Pėrhiturės me grimasa tė mėdha dhe mund donin tė shtinin kėmbėn nė kėpucė, por ajo ishte e pamundur dhe asnerės nuk i pėrshtatej mu ashtu sikur nuk i pėrshtatej asnjė vajzė tjetėr nė mretėri.
E Pėrhitura u afrua tė mbathė kėpucėn dhe atė e bėri pa problem si dhe njėkohėsisht nxori kėpucėn tjetėr qelqi nga xhepi i pėrparsės dhe pasi mbathi atė ajo u shėndruan nė bukurushen mė tė bukur nė mbretėri.

Ditė mė pasė u bė dasmė e madhe:
Princi dhe e Pėrhitura martoheshin





Enjoy your life today, yesterday is gone and tomorrow may never come.
nach oben
Benutzerprofil anzeigen Private Nachricht an dieses Mitglied senden
sofi
Junior-Mitglied


Beiträge: 34


New PostErstellt: 24.01.06, 19:50  Betreff:  Re: Perralla per femije ne gjuhen shqipe  drucken  weiterempfehlen

Hallo Ilirida!
ich finde diese Kindergedichte unheimlich süß! Vielleicht könntest du das eine oder andere bei Gelegenheit mal übersetzen...würd mich freuen.

liebe Grüße sofi


nach oben
Benutzerprofil anzeigen Private Nachricht an dieses Mitglied senden
Sortierung ndern:  
Anfang   zurück   weiter   Ende
Seite 1 von 1
Gehe zu:   
Search

powered by carookee.com - eigenes profi-forum kostenlos

Layout © Karl Tauber